Įmonės steigimas Lietuvoje yra svarbus žingsnis kiekvienam, norinčiam pradėti savo verslą. Nors pats procesas per pastaruosius metus tapo gerokai paprastesnis ir skaitmenizuotas, vienas dažniausių klausimų išlieka tas pats – kiek iš tikrųjų kainuoja įsteigti įmonę? Atsakymas nėra vienareikšmis, nes galutinė suma priklauso nuo pasirinktos įmonės formos, steigimo būdo bei papildomų paslaugų poreikio.
Pirmiausia svarbu suprasti, kad Lietuvoje galima steigti kelias pagrindines juridinių asmenų formas, tačiau populiariausia yra uždaroji akcinė bendrovė. Taip pat dažnai pasirenkama mažoji bendrija ar individuali veikla pagal pažymą. Kiekviena iš šių formų turi skirtingus steigimo kaštus ir reikalavimus, todėl bendra suma gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų.
Kalbant apie uždarosios akcinės bendrovės steigimą, viena didžiausių išlaidų yra įstatinis kapitalas. Pagal galiojančius teisės aktus, minimalus įstatinis kapitalas yra 1000 eurų. Tai nėra tiesioginė išlaida, nes šie pinigai lieka įmonės sąskaitoje ir gali būti naudojami veiklai vykdyti, tačiau steigimo metu juos būtina turėti. Be to, reikia atsižvelgti į Registrų centro mokesčius. Steigiant įmonę elektroniniu būdu, registravimo mokestis paprastai siekia apie 60–80 eurų, o steigiant per notarą – gali būti didesnis. https://imoniusprendimai.lt/akcininku-mb-nariu-keitimas/
Papildomai gali atsirasti išlaidų notarui, jei steigimo dokumentai nėra tvirtinami elektroniniu būdu. Notaro paslaugos dažniausiai kainuoja nuo 100 iki 200 eurų, priklausomai nuo dokumentų sudėtingumo ir steigėjų skaičiaus. Taip pat gali prireikti juridinio adreso. Jei neturite patalpų, kuriose galėtumėte registruoti įmonę, juridinio adreso nuoma gali kainuoti apie 50–150 eurų per metus.
Dar viena svarbi išlaidų dalis yra banko sąskaitos atidarymas. Nors kai kurie bankai siūlo nemokamą sąskaitos atidarymą, dažnai taikomi mėnesiniai administravimo mokesčiai. Taip pat gali būti taikomi papildomi mokesčiai už įstatinio kapitalo įnešimą ar laikinosios sąskaitos atidarymą.
Mažosios bendrijos steigimas paprastai yra pigesnis ir paprastesnis. Vienas didžiausių jos privalumų – nėra reikalavimo turėti įstatinį kapitalą. Tai reiškia, kad pradėti veiklą galima net ir su minimaliomis lėšomis. Registravimo mokestis išlieka panašus kaip ir kitų juridinių asmenų, tačiau dažniausiai nereikia notaro paslaugų, jei steigimas vyksta elektroniniu būdu. Todėl bendros steigimo išlaidos gali siekti vos apie 60–100 eurų.
Individuali veikla pagal pažymą yra pigiausias variantas. Šiuo atveju nereikia steigti juridinio asmens, o registracija atliekama nemokamai per mokesčių administratoriaus sistemą. Tai ypač patrauklus pasirinkimas pradedantiesiems verslininkams, kurie nori išbandyti savo idėją su minimaliomis investicijomis. Tačiau svarbu įvertinti, kad ši veiklos forma turi kitus mokesčių ir atsakomybės aspektus.
Be tiesioginių steigimo išlaidų, verta įvertinti ir papildomas, dažnai pamirštamas sąnaudas. Tai gali būti buhalterinės apskaitos paslaugos, kurios mažoms įmonėms dažniausiai kainuoja nuo 50 iki 200 eurų per mėnesį. Taip pat gali prireikti teisininkų konsultacijų, prekės ženklo registravimo ar licencijų, priklausomai nuo veiklos pobūdžio.
Svarbus aspektas yra ir steigimo būdas. Elektroninis steigimas yra ne tik pigesnis, bet ir greitesnis. Dažniausiai įmonę galima įsteigti per kelias dienas, jei visi dokumentai paruošti tinkamai. Tuo tarpu steigimas per notarą gali užtrukti ilgiau ir kainuoti daugiau. https://imoniusprendimai.lt/imoniu-steigimas/
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės steigimo kaina Lietuvoje gali būti labai skirtinga. Jei pasirenkama paprasčiausia forma ir naudojamasi elektroninėmis sistemomis, galima išsiversti su mažesnėmis nei 100 eurų išlaidomis. Tačiau jei steigiamas sudėtingesnis juridinis asmuo, naudojamos papildomos paslaugos ar reikalingas įstatinis kapitalas, bendra suma gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Todėl prieš pradedant svarbu aiškiai įsivertinti savo verslo poreikius, finansines galimybes ir pasirinkti tinkamiausią steigimo formą.